Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

Vilkmergės alaus riboti leidimai

Categories: Alus,Naujienos

Kuomet susikaupusias mintis išliejau įraše apie nuobodžią Lietuvos alaus rinką, Vilkmergės someljė ir blogo nulis.lt autorius Vidmantas po juo pakomentavo: “Bet juk ne metų galas ane?”. Ir ilgai laukti kas po tais žodžiais slypi nereikėjo.

vilkmerges-moliugu-elisPumpkin Ale stilius nėra pats populiariausias sezoninio alaus stilius Europoje. Tai daugiau amerikiečių tradicija. Bet Vilkmergė čia anaiptol neprašovė. Moliūgai Lietuvoje kuo puikiausiai auga, nėra kažkas svetimo, o alus su prieskoniais dažnam lietuviui patinka. Vilkmergės Moliūgų Elis 6,1% 18 IBU išvirtas panaudojus tradicinius tokiam alui naudojamus prieskonius – cinamonas, kardamonas, gvazdkėliai. Alus gavosi gražios tamsiai geltonos, gintarinės spalvos. Putoja nuosaikiai, puta nėra tvari. Kvape jaučiamas alkoholio sausumas, užslėptas cinamonas, alui ilgiau pabuvus taurėje išlenda gvazdikėliai. Alus geriasi kiek sunkokai, bet čia dėl prieskonių gausos. Aš jaučiu alkoholį ir tai kiek erzina. Kaip pumpkin ale stiliaus alui šis alus dar pakankamai silpnas, bet alkoholis neužslėptas. Čia, matyt, pataikaujama pirkėjui, bet toks alus, tokiam butelyje, su tokia etikete, manau būtų parsidavęs ir 8 laipsnių. Tvirtesnis kūnas tokiai prieskonių bazei nebūtų pamaišęs.

Prieskoniai šio alaus stiprybė ir jų gausa labai jau meistriškai suvaldyta ir atitaikyta. Prie mano minėtų dar reikėtų paminėti imbierą ir kvapiuosius pipirus. Lengvas saldumas užslėptas po cinamonu, gero kirptelėjimo duoda pipirai, sausumo pojūtis matyt iš imbiero. Ir iki vau pritrūksta tvirtesnio kūno. Sakysit kur tada moliūgas, aš to pačio savęs klausiau. Bet Jūs pabandykit išvardintais prieskoniais apibarstyti gabalėlį moliūgo ir jį suvalgyti. Kad jausite moliūgo skonį aš labai abejoju.

vilkmerges-ziemos-stoutBet juk ne metų galas ane?” – pakartojo ir į dienos šviesą paleido Vilkmergės Žiemos Imperial Stout 6,3% 32 IBU. Internetai sukruto, imperial, o tik 6,3. Iš vienos pusės kaip lengva kritikuoti tai kas taip lengvai identifikuojama, skaičiukai. Na, bet mes ne Vokietija, pas mus ant etiketės gali rašyti ką nori ir čia jokios kontrolės nėra. Iš kitos pusės, Vilkmerge, come on, Jūsų šviesusis 5,6, tamsusis 5,8, o imperiniam pagailėjot bent 7,5? Aš suprantu, kad Žiemos Stout skambėtų kiek per silpnai, o kai niekas negali paaiškint ką rašyti, tai nesusiturėjot ir nepasikuklinot. Reikėjo tiesiog užrašyti Kalėdinis Stout ir viskas būtų išsisprendę.

Užteks apie žodžius, einam prie alaus. Tamsus, neperšviečiau taurės su savo staline lempa, kad ir kaip stengiausi. Aromate norėtųsi bent kažkiek prieskonių nurodytų ant etiketės, bet randu tik degintą salyklą. Na gerai, gal dar truputis muskato. Gaurkšteli šio alaus, kremiškai švelniai nuslysta gomuriu alus kiek įkirpdamas su angliarūgšte ir tada pareina prieskoniuotas ir su degintu salyklu susimaišęs poskonis. Ir jis eina ilgai, jau tau gana, bet jis vis dar grįžinėja. Dar norėtum gurkštelti, bet prisimeni tą besitęsiantį poskonį ir lyg nebenori daugiau. Ant gomurio labai pavėluotai išryškėja sausas kartumas ir alkoholio šiluma.

Abu alūs savotiškai geri, tikrai perlipa didžiųjų aludarių masinės gamybos alaus standartus. Alaus idėja aiški, tik išpildymas tikrai galėtų būti šiek tiek geresnis.

Pabaigai paliksiu trečią “Bet juk ne metų galas ane?” kartą iliustruojančią nuotrauką.

untitled

 

Modesto blogas apie kolekcijas ir alų

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą