Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

Pasibraidymas po Vyno dienas 2017

Categories: Alus,Naujienos

Šįkart ne apie alaus šventę: Vyno dienos 2017 vyko praėjusį penktadienį ir šeštadienį LITEXPO parodų rūmuose, o kadangi žinojome, kad jose lankysis ir keletas Lietuvos aludarių, nepasididžiavome ir mes. Nesinori per daug išduoti įžangoje: pradėkime nuo to, kad man asmeniškai, šioje parodoje – tai buvo pirmas apsilankymas. Didelės meilės ir susidomėjimo vynams nejaučiu, bet buvo įdomu pamatyti patį renginį, jo organizacinius principus bei pasižiūrėti, kokio tipo auditorija domisi šiuo susibūrimu, trumpai tariant, ėjau „pažioplinėti“, o varikliukas buvo grynas smalsumas.

Visų pirma, ko gero, nustebino pats mastas. Savaitė prieš šį renginį, įvykusi RESTA buvo taip užkimšusi Lazdynus, kad automobiliai buvo sustatyti netik visose Laisvės prospekto prieigose, bet kone, ant šaligatvių, o šįkart einant, net susimąsčiau, ar nepadariau klaidos kalendoriuje, nes nebuvo nei transporto, nei žmonių bruzdesio. Tiesą sakant, kol nepasiekiau pačių parodų rūmų, nesutikau nė vieno praeivio. Viena vertus, to priežastis galėjo būti tai, kad apsilankymui pasirinkau penktadienį, o ne šeštadienį, nes visose anksčiau lankytose parodose, šeštadienis visuomet būna intensyviausia diena, kai reikia stumdytis ir grumtis eilėse, o tam nei nuotaikos, nei noro, tikrai neturėjau.

Taigi pratęsiant temą – kaip lauke, taip ir viduje, daug lankytojų salėje nebuvo. Pati salė taip pat mažutė, dalyvių kiek mažiau nei 90, ir ne visi jie vyndariai. Pats veikimo principas gan paprastas ir pažįstamas, jeigu esate lankęsis panašaus tipo renginiuose, šiuo atveju sumokėjau 20 € už bilietą, gavau taurę ir ėjau tirti nepažįstamų vyno upelių. Prieš įeinant į pagrindinę salę, pasitiko maisto vagonėliai, kur geru oru būriavosi ir užkandžiavo išalkę degustatoriai. Kitas akcentas, kuris prajuokino, tai mini paroda, tik įėjus – Valančiaus ir kitų blaivybės šalininkų eksponuojami raštai. Kaip žmogui, turinčiam leidybos diplomą, pamatyti buvo labai įdomu, tačiau kartu ir linksma: ar tai subtilus organizatorių humoras? Įspėjimas prieš žengiant į parodą?! Bandymas sekti paskui dabartinius valdininkų vėjus ir alkoholio egzorcizmo tendencijas?! Kad ir kaip būtų, ta subtilumo gaidelė buvo visai vietoje ir laiku.

Atvirai pasakius, iš pradžių galvojau, kad neturiu jokių lūkesčių, bet įėjus supratau, kad tikėjausi daugiau. Nesakau, kad nebuvo įdomu, ar kad publika nedraugiška. Teko paplepėti ir paragauti tikrai įdomių dalykų, bet… Vyno dienos (kad ir kaip stengiamasi jas reklamuoti plačiajai visuomenei), yra skirtos labai siaurai publikai, t.y. arba tikriems mėgėjams ir mylėtojams, arba HoReCa sektoriaus atstovams, iš ko ir susidėjo didžioji dalis lankytojų. Tokių smalsių akių kaip mano, sutikau vos keletą, ir tiesą sakant tai tuputį nuvylė, nes net paroda skelbė „RASK savo VYNĄ“ – galiu drąsiai sakyt, kad prašaukė pro šalį. Nesitikėjau, kad man ves privačias degustacijas, bet ne prie vieno stendo prisipažinau, kad apie vyną daug nesuprantu, galiu pasakyti tik tiek, kad teigiamų reakcijų daug nesulaukiau, kaip kad ir gilesni paaiškinimai ir rekomendacijos taip ir liko tarp neišpildytų lūkesčių versmės. Negražu varyti ant tėvynainių, bet prie savo stendų dirbę vyndariai iš svečių šalių buvo daug sukalbamesni ir leidosi į ilgesnes diskusijas ir paaiškinimus. Žinoma, ne visi, ir gal čia tik mano atvejis, bet turiu ir pagiriamųjų žodžių… tik jie ne vyndariams.

Kaip jau minėjau, savo stendus turėjo ne tik vyndariai, buvo ir keli maisto/užkandžių sustojimai, prekės HoReCa sektoriui, didmenininkai, taip pat ne tik vyno, bet ir stipriųjų gėrimų stendai, ir, žinoma, alus. Nuo periodiškų skanavimų atsikvėpti leido ir kofeino dozę įkvėpė Strange Love kolektyvas, kurie juokdamiesi prisipažino, kad turi daug sustojančių lankytojų, nes parodos tema tokia (daug skirtingo alkoholio), kad vien pakvėpavus kavos aromatu, pasidaro geriau.

Ko gero, įdomiausias ir smagiausias stabtelėjimas buvo prie De Licateum, delikatesų muziejaus stendo, kuris Vilniuje duris atvėrė tik prieš kelis mėnesius. Ten dirbusiam vadybininkui galiu šaukti Bravo, nes jis ne tik, kad gaudė praeinančius lankytojus, pasakojo apie kiekvieną kąsnelį ir gurkšnį, bet ir nuoširdžiai dalinosi savo entuziazmu apie tai, ką daro. Tikrai užsidirbo riebų pliusą, ir jeigu kam įdomu bei norite sužinoti daugiau apie  maisto ir gėrimų kultūrą, užsukite į Pylimo gatvę, nes taip, jie apie tai veda ir ekskursijas. Tai, ko gero, buvo vienintelė vieta, kurioje niekas nelaukė, kad prie jų prieitų, o kur iš tikrųjų buvo dirbama, kad prieitų ir prieitų kuo daugiau.

Toliau judame prie kitų – alaus stendų, kur savo naujus viralus pilstė Genys Brewing Co., akis kaip visada džiugino išpuoselėtas Vilkmergės stendas, o šalia ir naujai produktų linijai Bergschlösschen, skirtas sustojimas, neatsiliko, žinoma, ir Raudonos plytos, o pabaigoje laukė staigmena – Rinkuškiai. Tiesą sakant, tikrai nesitikėjau išvysti, nes jų produkto su būtent šios parodos tiksliniu lankytoju asmeniškai neasocijuoju, bet galbūt toks buvo tikslas, atkreipti į save platesnį dėmesį. Taigi alaus kampas buvo tikrai nedidukas, bet neapleistas, nes stendai buvo spalvingi, gal kiek mažiau rafinuoti nei vyndarių, bet traukiantys besiblaškančią akį, tad tiems, aludariams, kurie prekiavo, dėmesio netrūko.

Kalbant apie tai, ar ką nors įsigijau – taip, bet tai, deja, nebuvo vynas… Bendras parodos įspūdis tikrai neblogas, penktadienio prasiblaškymui pats tas, bet ar eičiau dar kartą?! Ne, vieno karto pakako,  ir kaip neprofesionalui, kaina tokio prasiblaškymo tikrai nesimbolinė.

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą