Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

Licencijų baubas. Vieno baro istorija

Categories: Naujienos,Vieno baro istorija

Visą istoriją galite perskaityti čia.

Čia, ko gero, jau nieko nenustebinsiu, kai pasakysiu, kad paieškos variklis, kuriuo labiausiai pasitiki ir dažniausiai naudoja mūsų garbūs tautiečiai yra man sakė arba o aš girdėjau. Tokį mažą baubuką mums ir perdavė bendri pažįstami su žinute, kad importuoti alų galėsime tik turėdami didmeninės prekybos alkoholiu licenciją. Švelniai tariant, neapsidžiaugiau, – šiek tiek anksčiau jau pasakojau, kaip smagu bendrauti su licencijų poskyriu net neduodant dokumentų jai gauti (nežinau, kas bus, kai paduosiu, bet viskas priešakyje). Kadangi žinios pasiekė vėlai vakare, spėjau iki ryto iškapstyti įstatymus ir taisykles, kur aiškiai niekas taip ir nepasakoma, nėra jokio konkretaus punkto šiuo atžvilgiu ir tik pasinaudojusi google (man patinka google, praktiškai visas problemas gali išspręsti google, man sakė nepasitikiu, tai rekomenduoju google), keliose vietose perskaičiau, kad tai visiška nesąmonė. Kadangi sužinojau, kad bendrauti reikės visai su ne tomis pačiomis poskyrio moterėlėmis, bet su visai kita institucija – NAKTD, nekantriai laukiau ryto, kai galėsiu išbandyti jų įgūdžius pakeliant telefono ragelį. O ryte, staigmena, staigmena – man sakė ir vėl prašovė. Jeigu alkoholį parduosite tik fiziniams asmenims, importuoti laisvai galite ir su mažmeninės prekybos licencija. Vis dėlto, viskas turi būti ant popieriaus – todėl, vėl sukurpiau laiškelį savo žavioms damoms iš savivaldybės licencijos poskyrio. Kitą dieną sulaukiau patvirtinimo – google užtrukau 1 min., su institucijom 2 dienas, bet atsakymą į klausimą turėjau ir dar patvirtintą raštu. Todėl viskas tvarkoje, važiuojam toliau…

Kiti baubai buvo didesni – akcizai ir draudimai. Kainos kils, gal ir prie ugdymo įstaigų neprekiausite, reklamuoti negalima, pažymėjimus jau rodėm… na kas dar? Šiaip pažiūrėjus į šalyje įgyvendinamus prevencinius veiksmus nei už pilvo susiėmus pasijuokti, nei kamputyje paverkti, toks ir lieki per vidurį, koją pakėlęs nesuprasdamas – eisi pirmyn ar atgal, su kvailoka išraiška ant veido Huh?. Tokia problema atsiranda, kai kartais po prevencinių veiksmų, nebe sugebi atskirti, ar tu bukas, ar atvirkščiai… Man labai gaila, kad niekas pas mus negalvoja apie tokius dalykus kaip detoksikacijos centrai, anoniminiai alkoholikai (nors pastarieji patyliukais ir egzistuoja) ar bet kokias programas, padėsiančias, švelniai tariant, paimti alkoholiką nuo suoliuko, išblaivyti ir jam padėti. Alkoholizmas yra liga. Ligas reikia pirma pagydyti, o ne simptomus malšinančius vaistus naudoti – po to jau galima pagalvoti, ką padaryti, kad tas pats ligonis neatkristų antrą kartą arba, kad tos pačios ligos nepasigautų kiti. Jei užmušite viruso sukėlėją (nors aš linkus pasiginčyti, kad alkoholis čia niekuo dėtas) – dabartiniai ligoniai nuo to nepasveiks. Vis dėlto, tai neliečia sveikų, alkoholį saikingai vartojančių žmonių. Bet, žinoma, užklijuoti plakatą ant stulpo ar sudaryti draudimų žemėlapį užtrunka trumpiau ir kainuoja mažiau, nei organizuoti ir steigti kažkokias programas.

Kuo ši tema siejasi, su baru… Kaip jau minėjau – tempimas ir kantrybė. Žmonės eis į barus – kelsi kainas, nekelsi, vistiek eis… Daug neuždirbame, intensyviai keliauti negalime, parduotuvėje prabangos prekių galime įsigyti kartą, du per metus (jei galime) – tad duonos kaip ir nedaugėja, o jeigu dar atims ir žaidimus… Lietuviai žmonės kantrūs, bet ne tiek… Todėl tie baubai kaip ir visai ne baubai, pasėdėjome, pakalbėjome, pasijuokėme, kad pinigus ir laiką vėl švaisto. Svarbiausia, juk PRATEMPTI kadenciją, ar ne? 🙂

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą