Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

Butai Vilniuje su 0 savininkų. Vieno baro istorija

Categories: Barai,Naujienos,Vieno baro istorija

Tęsiame istoriją, šįkart sugrįšime į pradžių pradžią. Apie vėliavas ir nykštukus galite skaityti čia, na o apie lauko kavinių sizifus atsiversti čia.

1 dublis. Patalpos nr. 1

0 butų enigma

Pasirodo, yra butų, kurie RC yra pažymėti labai svarbiu skaičiumi – 0. Tai popieriuje neegzistuojantys butai – teoriškai niekam nepriklauso ir niekas juose negyvena. Kaip? Niekas nežino. Praktiškai erdvė yra, dūla, joje gal kas ir gyvena, bet niekam ir neįdomu – RC mato nuliukus, savivaldybė mato nuliukus, ir gerai. Reikia gauti leidimą, – eik per butus, ieškok vaiduoklių, įtikinėk užsiregistruoti RC. Nes taip dirbame. Paslaugų RC be išankstinio sąskaitos apmokėjimo nevykdo, bet 0 ant kitų dokumentų jų per daug nekaso

Per daug unikalu, kad surastų

Reikia pažymos apie gyvenamųjų patalpų skaičių name – užsisakyk RC, padarys greitai (bet tik su išankstiniu apmokėjimu), bet pirma turėsi pateikti unikalų pastato numerį, kurio RC, deja, nežino, nepatingėjo ir paštu parašyti. Kas leidžia suabejoti darbuotojų žiniomis apie savo teikiamų paslaugų apimtis – 1 min. Google ir tame pačiame RC puslapyje sugebėjau sužinoti unikalų pastato numerį. Paslaugos puikios, dar puikesnės būtų, jeigu darbuotojai mokėtų patys jomis naudotis…

Patys rūpestingiausi šeimininkai –  savivaldybė

Vienas iš geriausių epizodų gaunant alkoholio licenciją – vienas iš butų priklauso savivaldybei, o tokiu atveju licencijų poskyris teigia, kad turi gauti pagrindinio nuomininko sutikimą. Kaip sužinoti, kas jis toks? Kreipkis į savivaldybę arba Vilniaus miesto būstą. Pastarasis dirba labai įdomiomis darbo valandomis, a.k.a, beveik nedirba. Skambinam į savivaldybę. 13 val. nekilnojamo turto skyriuj niekas neatsiliepė,  teko visiems specialistams skambinti du kartus (jų yra 11), kol prisiskambinau. Po kiekvieno sakinio, manęs vis prašo palaukti ir pusbalsiu atpasakoja mano žodžius kolegei, kuri sako, tegul eina į registrų centrą ir aiškinasi, sakau mes tai jau padarėm ir savininkai jūs, bet licencijų poskyris nukreipė pas jus, kad gauti nuomininko duomenis, tada a, nu dar palaukit. Vėl tą patį aiškinasi, girdžiu kaip fone ginčijasi tai koks dar nuomininkas, savininko reikia, bet tai savininkas mes, a nu tai tada tegul į registrų centrą , bet ten gi mes, licencijų poskyris nukreipė, a nu tai nežinau kas tie nuomininkai, tegul kitam skambina. Padiktavo kitą numerį iš sąrašo, kuriuo niekas neatsiliepė.

Spragų toli ieškot nereikia ir, kodėl reikia labiau bijoti kaimyno, o ne vilko

Ar žinojote, kad pagal įstatymus Jūs visai neprivalote užregistruoti savo nekilnojamojo turto? Tikrai, taip, tai yra neprivalu. Niekas neprivalo – nei Danutė, nei Onutė, nei ta pati savivaldybė. Iš to tie 0 ir atsiranda, o kažkas miega po giedru dangumi vidury žiemos… Visaip būna, pasitaiko.

Taigi tęsiant 0-liukų temą. Baisiausias dalykas, kuris gali nutikti Lietuvoje tai yra kaimynai. Ir čia jokios ironijos. Kol galvojome fokstroto žingsnelius savivaldybės nuliukams peršokti, reikėjo pakalbėti su 2 namo gyventojomis, nes juk gyvenamųjų patalpų daug, 2 be savininkų, tad pastarųjų parašai buvo tiesiog būtini.

Pirmoji, kurią pavadinsime, Monika, buvo trisdešimt perkopusi sėkmingą karjerą padariusi moteris – iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad racionali, ir susitarti tikrai pavyks. Nors Op nebuvo pasakytas, šuoliui pasiruošėme tikrai per anksti. Nepasakosime visų maratonų, kuriuos teko numinti minusinėje temperatūroje vaikštant ratais apie namą, kuris kaip ir vientisas, bet sunumeruotas ne iš eilės einančiais skirtingais numeriais, beldžiant į visas įmanomas duris, leidžiantis į rūsius ir kvočiant ten įsikūrusių masažo salonų darbuotojas, arba darantis katastrofišką manikiūrą pas kirpėją kaimynystėje, nes šios aukos palyginus buvo miniatiūrinės. Taigi Monikos numerį sužinojome ne visų šių žygių dėka, o iš tame pačiame name įsikūrusio baro savininko, kuris su džiugiu entuziazmu (tuo metu mintyse jau aidėjo perspėjamosios sirenos) padiktavo gyventojos telefono numerį.

Pirmas skambutis – Monika kategoriškai atsisakė nagrinėti antro baro temą. Po paieškų internete (jeigu nenorite, kad žmonės apie Jus ką nors sužinotų, nenaudokite kompiuterio) ir žiupsnelio fortūnos, sutikome Moniką dar tą patį vakarą kito baro atidaryme (taip, nemeluojame, fortūnos tikrai buvo. Minčių galia, kaip sakoma). Na ir čia išlenda mūsų taip jau puikiai pavadinime paminėti kaimynai arba baras, kuris pristatęs vieną koncepciją namo gyventojams, įsikūrė ir veikė triukšmingiau nei žadėta. Išsiskiriant Monika jokių pažadų nesuteikė, tad pasitelkėme mažiau agresyvią strategiją ir susitarėme susitikti kavos. Paaiškėjo, Monika it tiksinti bomba, kaimyniniam barui ruošia teisminį procesą, nes nors ir yra sudariusi su jais šiokias tokias pinigines paliaubas, galutinis tikslas vis vien buvo atgauti savo nuosavybę, kurioje ji tuo metu net negyveno (vėlgi, baras ir triukšmas). Ir ties šiuo butu buvo padėtas kategoriškas taškas, nes jokie apeliavimai į sąžinę ir bandymai surasti kompromisą nepadėjo, o nors logika ir sakė, kad butas šiame rajone tikrai nėra vertas daug ir joks sveiko proto žmogus tokio stovio name nebegyvens… Kamštis jau buvo ištrauktas. Beliko sudaužyti butelį, ką ir padarėme susitikę su antra kaimyne.

Man nieko nereikia, aš tik noriu ramiai gyventi – tikriausiai yra baisiausi žodžiai bet kokiam svajotojui apie geresnę ateitį, bet tarp vyresnės kartos žmonių tai yra idealas. Ir mes nieko neteisiame, realybė yra bauginanti, vienas Dievas težino, kaip išgyvenama iš pensijos Lietuvoje. Tą ir išgirdome, kai pasibeldėme į vyresniosios moters duris. Janina jokiems įkalbinėjimams nepasidavė – ir nors vien atkaklumo dėka paprašėme bent jau apsvarstyti mūsų atsikraustymą, kalbėjome su anūkais, moteris nepasidavė. Kodėl? Nes juk tokie nuostabūs tie kaimynai – barnis su manikiūro meistre/kirpėja/visažiste/salono savininke, pas kurią jau anksčiau lankėmės, kuris prasidėjo purkštavimu, baigėsi policijos įsikišimu, buvo lūžio taškas, kai  filosofija man nieko nereikia įsitvirtino už dvigubais nėriniais aptrauktų pensininkės durų. Ir jokio čia smerkimo, tik galime pasidžiaugti, kad tokie nuostabūs ir atviri verslininkai įsikuria ir klesti metų metus kitų sąskaita. Folkloras tie kaimynai, nacionalinis folkloras. Bet vilties, dar nepalaidojome, nes paraleliai sekė serija Šok su savivaldybe arba minėtasis fokstrotas.

Kol yrėmės per kaimynų situaciją, 0-liukai RC išraše buvo kitas dėmesio taškas. Pirma sužinojome, kad turime pateikti prašymą gauti sutikimą prekiauti alkoholiu iš savivaldybės kaip vieno iš užregistruotų būtų savininkės. 10 min. ir padaryta. Atsakymo laukėme… 3 savaites. Ir nors telefonu po kelių dienų sužinojome, kad sutikimas kaip ir gautas, trūko parašo ir trūko jo ilgai… Nes pirma kažkas susirgo, tada juk buvo Kalėdos ir ar mums neaišku, kokios apkrovos šventinius laikotarpiu. Na tikrai, kokia gėda, kai visos dovanos perkamos savivaldybėje. Bet nesvarbu. Išsekus kantrybės limitui, piktas laiškas skyriaus viršininkui ir VOULIA. Pasirašytas sutikimas po 15 min.

Bet linksmiausias epizodas yra atsakymai į oficialius rašytinius prašymus telefonu – jeigu turite klausimą, kuris yra jautrus bet kokiam valdžios organui, pavyzdžiui, kodėl savivaldybė yra apleidusi savo turtą, kodėl jis nėra užregistruotas, kodėl nėra prisiimta atsakomybė, ir užduosite jį raštu, rekomenduojame nepalikti savo telefono numerio paraše. Kitu atveju, kitą dieną sulauksite itin linksmos, mažiausiai penkis puodelius kavos tadien išgėrusios moteriškės skambučio, kuri Jums numyks keletą labai abstrakčių atsakymų ir negalės Jums duoti oficialaus atsakymo raštu nes gi viską pasakė telefonu, ir koks gi dabar čia būtų ilgas darbas ir laiko švaistymas, atrašyti“. Būtume geresnės prigimties, būtume nusileidę, bet kadangi ne vakar išmokome šokti tą fokstrotą, paspaudus viršininko mygtuką, raštiškas atsakymas buvo gautas. Atsakymo nekonkretumo lygis matuojamas 200%.

Ir čia sudužo butelis. Negautas antros gyventojos sutikimas, lėmė, kad iškėlėme baltai raudoną aruodas.lt vėliavą su prenumerata du kartus per parą.

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą