Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

„Kuro aparatūra“ apie tai, ką reiškia alų virti „svečiuose“

Categories: Alus,Naujienos

Su čigoniškuoju bravoru Kuro aparatūra jau galėjote susipažinti, kai kalbinome juos prieš kelis mėnesius vos tik jų vardas pradėjo šmėkščioti soc. tinkluose (straipsnį skaitykite čia). Šįkart pasidomėjome jų darbo subtilybėmis, mat, bravoras kaip ir dar keletas lietuviškųjų, savo alų verda svečiuose. Plačiau apie tai, kokios tokio virimo subtilybės, procesai ir privalumai:

1. Papasakokite, kur teko virti savo alų? Ar lengvai daryklos įsileidžia, ir kodėl savo operaciją perkeliate iš vienos į kitą?

Alų pradėjome virti Maišiagaloje, tačiau po pirmos partijos persikraustėm į HBH bravorą Palangoje. Taip pat bendraujame su Malduguns darykla Latvijoje – labai tikėtina, kad bent vieną partiją išvirsime ir ten. Apžiūrėjome ir kelias kitas daryklas visoje Lietuvoje, bet tinkamą bravorą rasti sunku. Daryklos, kurios turi laisvų pajėgumų (ar netgi išvis nenaudojamos), mus mielai priima, tačiau mažai kas gali pasiūlyti tiek talpos, kiek norėtume virti per mėnesį. Taip pat reikia atsižvelgti į daryklos būklę (kiek reikia renovacijų), technologijas (pvz., kokios fermentavimo ir brandinimo talpos, kaip šaldoma/šildoma, ir pan.), logistikos sudėtingumą ir kitus faktorius, o ypač į esminį – žmogiškąjį – faktorių. Pvz., Maišiagalos bravoro šeimininkas buvo įsitikinęs, kad mūsų alų gali tiesiog piltis į savo tarą ir pardavinėti savo parduotuvėse, mat „alus priklauso jam, kol mes neišsivežėm jo iš bravoro“. O ir tvarka bei higiena bravore nebuvo labai rūpinamasi (įdomu, ar bent durų rankeną jau įsidėjo?), tad ilgai ten neužsibuvome. Visiems pradedantiems „čigonams“ rekomenduojame labai kruopščiai rengti verslo sutartis ir įtraukti punktus dėl receptų konfidencialumo, alaus pardavimo teisių bei alaus išeigos (pvz., kiek litrų alaus išverdama, už kiek litrų mokamas mokestis bravorui ir kokie leistini praradimai).

 2. Su kokiais didžiausiais sunkumais tenka susidurti verdant ne nuosavame bravore? Kokie yra tokio čigoniško virimo privalumai?

Sunkumų nemažai. Žmogiškąjį faktorių jau minėjau, o kitas didžiausias iššūkis yra viso proceso kontrolė – kai bravoras toli, negali tiesiog nueiti pažiūrėti, kaip vyksta fermentacija ir, tarkim, pareguliuoti temperatūrą. Vasarą bravore pats darbymetis, tad reikia derintis prie jų tvarkaraščio. Pvz, būna, kad bravoras turi laisvą dieną, per kurią galėtume išsivirti savo alų, bet tuo metu tiekėjas neturi kokių nors ingredientų. Jei bravoras toli, logistika sudėtinga. Trumpai tariant, bene vienintelis čigoniško bravoro privalumas yra tai, kad nereikia milžiniškų investicijų savo bravoro įsirengimui. Gerai dar ir tai, kad tenka pamatyti daug skirtingų bravorų, įrengimų, technologijų, susipažinti su įvairiais žmonėmis. Tai geras pirmas žingsnis link savo bravoro įsirengimo.

 3. Kaip intensyviai dalyvaujate alaus virimo procese? Gal galite papasakoti, kaip atrodo čigoniško bravoro alaus gamybos procesas?

Kiekviename virime dalyvaujame patys. Kontroliuojame visus svarbius parametrus (temperatūra, vandens kiekis, ingredientų kiekiai, virimo laikas ir t.t.), smulkesnius darbus darome patys (apynių, papildomų ingredientų dėjimas, mielių paruošimas ir supylimas, pilstymas į butelius ir pan.), stambesnius darbus atlieka bravoro aludariai (katilų/talpų plovimas ir dezinfekavimas ir kt.). Toliau fermentaciją ir brandinimą prižiūri bravoro aludariai: mes jiems surašome instrukcijas (fermentacijos ir brandinimo laikus, temperatūrų režimus ir pan.), po to reguliariai susiskambinam ir periodiškai atvažiuojam paragauti bręstančio alaus.

 4. Ar bravoruose dirbantys specialistai dalyvauja kūrybos procese, teikia pasiūlymus? Ar tai yra tiesiog labai griežtai apribota partnerystė: jūs kuriate, jie verda?

Mes kuriam, verdam visi kartu, fermentaciją ir brandinimą prižiūri jie pagal mūsų instrukcijas. Aišku, procesą tenka pritaikyti jų įrangai ir technologijoms, tad būtinai atsižvelgiam į jų patarimus įvairiais klausimais.

 5. Kokioje vietoje alų virti buvo įdomiausia? Kodėl?

Alų virti mums visada įdomu, bet įdomiausi pirmieji virimai naujame bravore ar pirmieji naujo alaus stiliaus virimai – tiesiog daug nežinomųjų, nuolatinis „atradimo“ pojūtis ir tuo pačiu jaudulys dėl būsimo rezultato.

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą