Kodėl mūsų protėviai gėrė tik šiltą alų

Categories: Alus,Naujienos

Norite tikėkite, norite ne, bet anksčiau žmonės manė, kad mūsų viduje verda katilas, kurį užgesinti gali ir šalto alaus gurkšnis – šis mitas buvo ypatingai paplitęs XVII a., kai tavernose klientai prašydavo ne šalto kaip ledas, o atvirkščiai, šilto ir dažnai su prieskoniais elio. Kodėl? Juk šiuo metu esame įpratę reklamose matyti aprasojusį alų su kalnų peizažais užnugaryje. Na ekspertai, kratosi ir šio įvaizdžio – mat, pernelyg vėsi temperatūra maskuoja alaus skonį ir neleidžia jo tinkamai įvertinti. Tokia reklama gal ir tinka masinės prekybos lageriams, norintiems užmaskuoti vandeningumą, bet kitais atvejais, o ypatingai craft alus, turėtų būti patiekiamas tinkamos temperatūros priklausomai nuo stiliaus, kad tinkamai būtų atskleistas jo skonis.

Bet atsukime laikrodį šiek tiek atgal – nes dabartinis šalto alaus įvaizdžio propagavimas yra visiška priešingybė tam, kas buvo geriama anksčiau. Kodėl alus buvo šildomas? Tam yra kelios svarios priežastys:

  1. Toks alus buvo patiekiamas sužvarbusiems keliautojams, užsukusiems į tavernas sušilti ir pasistiprinti. Kadangi jis dažnai buvo verdamas su įvairiais ingredientais (uogomis, pienu ir t.t.), jame buvo gausu ir maistinių medžiagų, todėl keleiviui per daug nuvargusiam, kad lauktų įprasto maisto, tai būdavo tinkamas būdas pasistiprinti ir sušilti iki ryto.
  2. Vanduo dažnai buvo užterštas ir nesaugus gerti, dėl to alus buvo įprasta raciono dalis – jis dažnai buvo vartojamas kiekvieno valgio metu ir net duodamas vaikams. Ryte, kaip ir įprasta dabar, buvo vartojami šiltesni gėrimai, o kartu ir pašildytas alus, vakare elis su prieskoniais ir t.t.
  3. Elis buvo skirtas ne tik sušilti, bet ir pamaitinti – galima atrasti įvairių senovinių receptų knygų, kuriose yra daugybė keisčiausių receptų interpretacijų, pvz.: posset – elis, kuris buvo gaminamas perverdant pieną, grietinėlę ir alų specialiame inde. Sutrauktas pienas buvo valgomas šaukštu, o skystis geriamas.
  4. Įsitikinimas, kad šaltas alus kenkia sveikatai. 1641-aisiais metais išleistoje brošiūroje nežinomas autorius tikino, kad šalto alaus gurkšnis jam sušaldė galvą, sukėlė dantų skausmą, dieglius pilve ir kitus negalavimus, kai tuo tarpu šilto gėrimo grukšnis sugrąžino sveikatą.

Kaip bebūtų, tuometinis elis greitai sugesdavo, todėl į jį buvo dedamos įvairios, priemaišos, kurios maskavo blogą skonį, o dažnai galėdavo ir pribaigti alumi besimėgaujantį nieko neįtariantį keliautoją. Laikui bėgant, išpopuliarėjus vokiškiems lageriams, atsiradus pasterizacijai ir šaldomiems vagonams alui pervežti – jo galiojimo laikas pailgėjo, o pamažu keitėsi ir vartojimo stilius. Šaltas pateikimas pradėjo skintis kelią į rinką, o Amerikoje šį perversmą užbaigė Prohibicija ir reklamos bumas. Džiugu, kad craft kultūra leidžia vėl laužyti taisykles, moko apie stilių vartojimo subtilybes ir leidžia eksperimentuoti maišant alaus kokteilius, grogą, atgaivinant senuosius elius ir ruošiant šiltus gėrimus. Tad jei šią savaitę jau spėjote sužvarbti – puikus vakaras sušilti su senovinio elio receptu 😉

Straipsnio šaltinis.

 

 

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą

CAPTCHA