Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

Kodėl Jūsų alaus skonis skiriasi nuo kaimyno?

Categories: Alus,Naujienos

Pagrindinis galvosūkis, kuris glumina visus naujokus tik pradėjusius savo degustacines keliones – tai skoniai ir poskoniai. Atvykus į renginius, klausaisi profesionalų, kurie tau pasakoja apie karameles, žoleles, citrusus, egzotinius vaisius ir nė velnio nesupranti, kur ten tavo stiklinėje telpa tie ananasai?! Atvirai pasakius, dažnai tai ir išgąsdina bei atbaido nuo bet kokių naujų eksperimentų ateityje. Kaip bebūtų, svarbu turėti omenyje, kad net tikrų tikriausi gurmanai tokiais nebūtų be tam tikrų mokslų ir nuolatinių ragavimų, taip ir patys cicerone nuolat lavina ir pildo savo skonių paletę, mat, ši yra labai individuali ir priklauso asmeninės patirties.

Skonis = skonis + aromatas + patirtis

Ši formulė galioja, jeigu patiekalą ar alų ragautume užrištomis akimis. Kodėl? Na, vaizdas lėkštėje ar taurėje taip pat perduoda informaciją smegenims, kokių skonių galime tikėtis, pvz.: jeigu matysite tamsios spalvos alų taurėje, ko gero, tikėsitės labiau paskrudusių gilesnių skonių? Taigi minutei apsimeskime, kad prieš mus tik aklina erdvė. Pirminė nuoroda į mūsų skonio potyrius bus kvapas – jis perduos informaciją, kokio skonio galime tikėtis, paragavus pajausime gėrimo tekstūrą ir konkretų skonį, kurį sujungsime su savo patirtimi ir padarysime išvadą. Kuo čia dėta patirtis? Na, pavyzdžiui, ragaujate alų virtą su pasiflorais, o niekada gyvenime nesate ragavę šio vaisiaus, – kaip apibūdinsite skonį? Greičiausiai vardinsite mangus, ananasus ar kitus vaisius, kuriuos Jums yra tekę ragauti, t.y. visus skonius mes lyginame su savo ragavimo patirtimi. Dėl to, norėdami išlaikyti cicerone egzaminą, alaus profesionalai turi būti paragavę kuo daugiau alaus (ir ne tik) rūšių.

Patį skonį galima padalinti į šiuos pagrindinius pjūvius:

  1. Kvapas, kuris skirstomas į ortonasalinį (angl. orthonasal) ir retronasalinį (angl. retronasal). Pirmasis – tai yra tai, ką užuodžiame savo nosimi ir mūsų smegenys interpretuoja šiuos kvapus, priskirdamos tam tikras išankstines nuostatas produktui. Antrasis, t.y. reakcijos, kurios įvyksta susitikus nosies ir burnos ertmei, t.y. valgomas maistas išskiria aromato daleles, – kurios yra analizuojamos 300 aromato receptorių, pastarieji gali išskirti apie 10 000 skirtingų aromatų.
  2. Skonis, kuris išskiriamas burnoje esančių skonių receptorių. Sudaryti iš 40-100 ląstelių, kurių kiekviena priima informaciją perduodamą maisto ar gėrimų, ir išskiriantys cheminius signalus, kurie vėliau virsta elektros impulsais nervais siunčiamais į smegenis. Pastarosios tuomet apdoroja priimtą impulsą ir pradeda sudėtingą identifikavimo procesą. Mūsų smegenys yra išmokusios atpažinti šias pagrindines skonių grupes:

Saldu – smegenys asocijuoja šį skonį su energija (atkreipkite dėmesį, kad dažnai pritrūkus energijos, dauguma užsimanome kažko saldaus).

Sūru – asociacija elektrolitai.

Rūgštu – sugedęs maistas (pvz.: surūgęs pienas), naudinga (apelsinų sultys) arba nuodinga.

Kartu – nuodinga (pvz.: nuodingi augalai), vis dėlto šią interpretaciją laiku bėgant išmokstame ignoruoti, pvz.: geriame karčią kavą.

Pikantiška (angl. Umami) – skonis asocijuojamas su proteinais (mėsa).

Išskyrus pagrindinę skonio grupę prasideda smulkesnė analizė, kur  atsiranda ir tas mistiškasis poskonis. Alaus profesionalai jį apibūdina kaip skonius ir aromatus, kurie pasilieka ir yra jaučiami, kai maistas ar gėrimas jau nebėra burnoje, t.y. po to, kai jis yra nuryjamas.

  1. Pastarasis yra glaudžiai susijęs ir su fiziniais pojūčiais, kuriuos sukelia burnos ertmėje esantis gėrimas – burbuliuojantis, švelnus, kandus ir t.t. Visa tai taip pat perduoda signalus mūsų smegenims, kurie jungiami prie kitos priimtos informacijos ir judama link tam tikrų išvadų.
  2. Taip, nesuklydote, – paskutinė stotelė čia: patirtis ir aplinka. Skonių patirtys, kaip ir minėjau, turi įtakos identifikuojant skonį, bet jį gali paveikti ir tokie faktoriai, kaip triukšmo lygis kambaryje, prisiminimai asocijuojami su konkretaus skonio užuominomis, aplinkinių įtaka ir tai, kokį maistą ar gėrimą ragavote anksčiau.

Sujungus visus šiuos potyrius – mes gauname konkretų skonį, kurio individualumo ir išskirtinumo tikrai nereikia gėdytis. Visų mūsų patirtys, suvokimas ir interpretacijos yra skirtingos – ir tai yra puiku. Jeigu savo taurėje skanaujate mandarinus, kai tuo tarpu kolega imbierą, tai anaiptol nieko gėdingo, greičiau džiaukitės įdomia patirtimi ir įrašykite ją į savo prisiminimų kertelę 😉

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą