Jeigu esate nesusipažinę su craft kultūra, čigonišką bravorą greičiausiai įsivaizduojate kaip grupelę barzdotų aludarių su savo krepšiais, vagonėliais migruojančių iš miestelio į miestelį, ieškančių įdomių vietų, kur kurti savo alų. Skamba it romantiško filmo siužetas. Kaip bebūtų, realybė yra šiek tiek kitokia.

Visų pirma, čigoniškas bravoras nereiškia grupės aludarių nuolat riedančių dulkėtu keliuku, – nors ir gali įtraukti kelionių, čigonai aludariai nuomojasi kitų bravorų įrangą savo alui virti. Apibendrintai, tai būtų alaus virimas ne nuosavoje darykloje. Galima išskirti skirtingus tokių aludarių įsitraukimo būdus: vieni renkasi dalyvauti kiekviename alaus gamybos žingsnyje, kiti tiesiog nusiunčia receptūrą ir vietos darbuotojai atlieka visą procesą. Tarp crafter’ių nuolat verda diskusijos, ar tokie bravorai, iš tikrųjų gali būti vadinami čigoniškais, jeigu jų darbas apsiriboja tik eksperimentiniu virimu ir receptūros perdavimu. Dauguma linkę čigonams priskirti į skirtingas vietas vykstančius aludarius ir dalyvaujančius kiekviename alaus gamybos žingsnyje, prižiūrinčius, kad jų receptas būtų išpildytas be trūkumų ir rezultatas atitiktų eksperimento metu pagamintą alų. Žinoma, tai vėlgi nereiškia blaškymosi iš vietos į vietą, tokia aludarystė reikalauja planavimo, derybų, sutarčių ir gerų vadybinių įgūdžių 🙂 Romantikos ir šioje vietoje lieka nedaug… Galbūt didžiausias džiaugsmas yra tame, kad darote tai, ką mylite – jeigu alus yra Jūsų aistra, tuomet ir bet kokie sunkumai neturėtų sustabdyti Jūsų tuo užsiimti.

Bendrai įvertinus, tokio tipo verslo santykiai tarp aludarių ir daryklų, leidžia tikriems aistruoliams išbandyti savo jėgas ir į gyvenimą prikelti netikėtus eksperimentus, kurie stebina craft mylėtojus visame pasaulyje be didelių investicijų ir ilgo bravoro atidarymo proceso. Nekalbame vien apie vietos įsigijimą, nuomą, įrangos pirkimą, bet ir apie visą atidarymo procesą: leidimus, sutartis, mokesčius…. O jeigu tu tiesiog nori virti alų?! Vis dėlto, tokia čigoniška aludarystė yra sprendimas trumpoje perspektyvoje, bet tiems, kurie planuoja vieną dieną savo alų užauginti iki tarptautinių mastų, rekomenduojama pagalvoti apie savo šaknų įleidimą vienoje, pastovioje vietoje… Visų pirma, tai palengvins kūrybos ir gamybos organizavimus, nereikės sukti galvos, o kur dabar ir leis plėstis greičiau bei efektyviau. 

Čigoniškų bravorų turime ir Lietuvoje – šiuo metu savo daryklos neturi ir skirtingose vietose verda Laukiniai, Kuro aparatūra, Black Light Brewing, o štai pvz. Genys Brewing savo karjerą pradėję nuo čigoniško bravoro dabar gali pasidžiaugti sėkmingai veikiančiu bravoru Kauno mieste, ir kas dabar gali pasakyti, kad nėra girdėjęs apie Genio alų?! 🙂

Informacijos šaltinis. 

 

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą

CAPTCHA