Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

Alaus bravorų matematika

Categories: Naujienos

Alus yra vienas populiariausių ir istorijoje dažniausiai minimų gėrimų – pirmi šaltiniai, kuriuose užfiksuotas alaus gamybos procesas datuojami maždaug 5000 metų atgal. Daugybė kultūrų, įskaitant graikus, šumerus, egiptiečius, skandinavus, actekus ir Zulu, garbino dievybes, kurių galios spektrai buvo dedikuoti vien tik alui. Kaip bebūtų, alus savo formų ir skonių įvairovę įgijo tik suvešėjus ir išpopuliarėjus kraft alaus gamybai.

Ne paslaptis, kad alaus virėjai itin įsismarkavo JAV teritorijoje, vis dėl to, smalsu, kokia situacija kituose pasaulio kampeliuose – ar panašios tendencijos matyti ir kitur? Visagalis Google Jums ištrimituotų kraft alaus populiarumą kaip globalų fenomeną,  tačiau kad išvengtume bet kokio galimo šališkumo, žvilgtelėkime į konkrečius skaičius.

 Visų pirma, – kraft alaus skaičių pradžiamokslis: pasaulyje yra daugiau nei 10 000 kraft alaus bravorų. 86% pastarųjų, įsikūrę JAV ir Europoje (kur senasis žemynas JAV lenkia tik 3 alaus daryklomis). Vis dėlto, JAV kaip valstybė turi daugiau nei 4000 veikiančių kraft bravorų, šiuo įspūdingu skaičiumi tvirtai laikydama lyderės poziciją. TOP 10 šalių pagal daryklų skaičių išsidėlioja į tokią rikiuotę:

  1. JAV
  2. Jungtinė Karalystė
  3. Prancūzija
  4. Italija
  5. Rusija
  6. Kanada
  7. Šveicarija
  8. Vokietija
  9. Brazilija
  10. Japonija

alaus-bravorai-pasaulyje

Ko gero, viena įdomiausių situacijų yra Šveicarijoje – bendroji nuomonė yra tokia, kad šveicarai dievina savo alų, bet jų populiacija yra gerokai mažesnė, lyginant su kitomis į dešimtuką įtrauktomis šalimis. Taip pat jų BVP yra mažiausias, lyginant su konkurentėmis, o alaus gamintojai perspektyvoje įkrenta tik į 39 poziciją tarp kuriančiųjų BVP, kai likusiose valstybės alaus gamintojai varžosi nacionaliniuose TOP 15-ukuose.

Dar viena įdomi detalė – šveicarai už alų moka tikrai ne kišenpinigius, pvz.: Ciurichas – kur gyvena daugiausiai šveicarų šalyje,  yra antras miestas pasaulyje pagal alaus kainų dydį – apie 3,04 € už 0,33 l (tiems, kurie nori žinoti, kur norint paragauti alaus, reikia papildyti piniginę iš anksto – brangiausiai skanausite Osle, kur butelis vidutiniškai kainuoja 3,55 €).

Skrybėles reikėtų nukelti ir prieš Jungtinę Karalystę bei Japoniją – abi patenka į TOP10, tačiau nuvykę paskanauti vietinio alaus į sostines taip pat nesutaupysite, Londonas matuojamas kaip penktas miestas, pagal alaus brangumą, o Tokijas – trečias.

Svarstote, kokią dalį šio matematino žaidimo sudaro gyventojai? Turėsime nuvilti – pasirodo, kad jokios… Populiacijos dydis neturi jokio tiesioginio ryšio su bravorų skaičiumi ar alaus suvartojimo mąstu tam tikroje šalyje. Nors Kinijoje ir Indijoje gyvena daugiau nei bilijonas gyventojų, nei viena iš jų nepasižymi ypatingais skaičiais bravorų atžvilgiu. Nepaisant to, kinai suvartoja vidutiniškai 2 kartus daugiau alaus nei JAV gyventojai (šalt. New York Daily News). Svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje statistikoje kraft alaus vaidmuo yra minimalus bent jau kol kas…

O kur šiame paveikslėlyje galime rasti Lietuvą? Maždaug per vidurį – kai buvo atliktas tyrimas Lietuvoje buvo suskaičiuoti 9 kraft alaus bravorai, tačiau nors šalis nėra tarp paskutiniųjų, optimistinę nuotaiką šiek tiek užgesina daryklų skaičius kaimyninėse Latvijoje, kur braliukai pirmauja su 35-iais, o estai šįkart įsitaiso viduryje su nei daug, nei mažai – 17 kraft alaus daryklų. Taigi planuodami kitą degustacinę kelionę, nepalenkite ir kaimynų, ir patys įvertinkite kiekybės ir kokybės santykį.

Straipsnio šaltinį galite peržiūrėti čia.

Visa pasaulio kraft alaus bravorų statistiką galite rasti čia.

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą