Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

Alaus ABC. Kuo skiriasi lageriai nuo elių?

Categories: Alus,Naujienos

Bet kuriam alaus mėgėjui, kuris nėra žinovas ir  nesidomi, kuo skiriasi vieno gėrimo stiliaus savybės nuo kitų, o pagrindinis pageidavimas tėra malonus skonis – skirtumas tarp lagerio ir elio, ko gero, irgi yra grindžiamas tik juslėmis: kaip alus atrodo, koks jo skonis, kvapas. Elius, šiuo atveju, galima atskirti iš jų „vaisinių“ poskonių, kol lageriai dažnai apibūdinami kaip „sausesni, švaresni“ (angl. Crisp).

Pagrindinis ingredientas

Vis dėl to, aludaris pabrėžtų visiškai kitą akcentą – jokio skirtumo, kokia alaus spalva, kvapas ar aromatas, kokius apynius, grūdus, salyklą ar vandenį naudosite, – iš visų šių ingredientų gali būti išverdamas tiek lageris, tiek elis.

 Visa paslaptis atsiskleidžia panagrinėjus rūgimo subtilybes. Trumpai tariant, lageriams gaminti naudojamos visiškai kitokios mielės, o to rezultate atsirandantys kvapai, skoniai, naudojama žemesnė fermentacijos temperatūra, – yra būtent šio pasirinkimo rezultatas. Alaus žinovų „grietinėlė“  tai apibūdintų kaip skirtumą tarp „viršutinės fermentacijos“ (elis) ir „apatinės fermentacijos“ (lageris) mielių, kas yra išties tikslu, bet nieko nesako alų pagurkšnoti mėgstančiam vidutiniam piliečiui.

Lagerio pasirodymas

Lageriai alaus „scenoje“ pasirodė gana neseniai – pirmieji buvo išvirti XV-XVI a. Bavarijos bravoruose ir laikui bėgant paplito visoje Europoje, o vėliau ir kituose pasaulio kampeliuose. Puikiai žinomi prekiniai ženklai, kuriuos mes laikome tam tikras šalis reprezentuojančiais „nacionaliniais“ alumis, „Heineken“, „Tsing Tao“, „Sapporo“, „Kingfisher“, „Budweiser“, yra ne  kas kitas kaip lageriai. Mielės naudojamos jų gamyboje (saccharomyes pastorianus) pirmą kartą buvo aprašytos 1904 metais danų mikologo Emil Christian Hansen, dirbant Carslberg bravore. Po keturių metų jis išskyrė dar vieną mielių rūšį, kuri pasižymėjo panašiomis savybėmis kaip anksčiau aprašyta, ir buvo bei yra naudojama lageriams rauginti.

Koks skirtumas tarp mielių naudojamų lagerių ir elių gamyboje?

Ir vienos, ir kitos savo savybėmis yra gana panašios, bet mielės, naudojamos lagerių gamyboje „elgiasi“ visiškai kitaip nei mielės naudojamos elių fermentacijoje. Vienas pagrindinių skirtumų – lagerių mielėms reikia vėsios temperatūros, kuri netiktų elių fermentacijai.

Kitas svarbus akcentas – lagerių mielės nėra „randamos“ gamtoje – jų išskyrimui reikalingas žmogaus įsikišimas. O tai ir nulėmė vėlesnį lagerių atsiradimą – gamtoje randamos mielės, iš kurių „išskiriama“ rūšis tinkama dabartiniams lageriams fermentuoti yra atkeliavusios iš Pietų Amerikos. Spėjama, kad tai, ko gero, įvyko atradus Naująjį pasaulį, prekybinių mainų metu.

Gamyba ir rezultatas

Būtent šios mielės ir suteikia lagerio stiliui ir skoniui būdingas savybes – lageriavimo metu alus keletą savaičių ar mėnesių yra laikomas ne aukštesnėje kaip 4,5◦C temperatūroje. „Lėtas ir šaltas“ procesas lemia „švarų“ alaus skonį be jokių vaisių užuominų, būdingų eliams. Įdomu tai, kad dėl sulfitų apykaitos, lageriai rūgimo metu dažnai atsiduoda supuvusiais kiaušiniais (tai yra visiškai normalu), ir netgi lengva šio aromato nata galutiniame produkte yra laikoma vienu iš lageriams būdingų elementų.

Straipsnio šaltinis.

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą