5 klausimai alaus someljė A. Urbonaitei

Categories: Alus,Naujienos

Šįkart į 5 klausimų vagoną įšoko ne baras ar bravoras, bet tikrų tikriausia alaus someljė, Asta Urbonaitė – jeigu Jums smalsu, kaip tampama sertifikuotu alaus ekspertu, kiek laiko trunka pasiruošimas egzaminui ir koks tai yra procesas bei, ką reiškia būti alaus someljė moterimi (koncepcija, regis, visiškai sulaužanti plačiai paplitusį mitą, kad alus nemoteriškas gėrimas): apie visa tai skaitykite mūsų pokalbyje su Asta.

1.Pradėkime nuo to, kaip alus atėjo į Jūsų gyvenimą? Pasirinkimas tapi alaus someljė moteriai gali būti vertinamas gana kontraversiškai, kaip ir kada prasidėjo Jūsų meilė alui ir kodėl nusprendėte su tuo sieti savo karjerą?  

Viskas rimtai prasidėjo nuo studijų metų Vokietijoje, kuomet šalia rinkodaros mokslų dar spėjau padirbėti ir bare. Alaus prieš tai net nelabai buvo mano gyvenime. Pietų Vokietijoje būdama 20-ies pirmą kartą paragavau kvietinio alaus ir tada sakyčiau viskas apsivertė. Jis buvo patiektas iš tokios gražios taurės, ir tokio netikėtai ir nenusakomai malonaus skonio, kad dar ir šiandien gerai prisimenu savo emociją. Tai tikrai meilė. Dar gerus 10 metų kryptingai savo atostogų ir ilgesnėms patirčių kelionėms rinkdavausi šalis ir vietas, kurios garsėja alumi. Teko porą metų pagyventi Danijoje, metus JAV. Dar rimčiau alus į mano gyvenimą atejo 2010 m. kuomet pradėjau dirbti marketingo skyriuje vienam iš didžiausių alaus prekinių ženklų Lietuvoje. Šiuo metu dirbu jau kitoje alaus prekybos įmonėje, bet atėjimas į šią kompaniją galutinai sudėliojo taškus, kad alaus someljė būtinai noriu būti. Noriu kalbėti su žmonėmis kaip sertifikuota specialistė, o ne tiesiog septintus metus dirbanti su alumi. Ar prisistatau žmonėms kaip alaus someljė? Ne. Bet daug kas mane žino tik kaip tokią, nors kasdienis mano darbas alaus rinkoje visai kitoks ir nebūtinai kasdien ragauju alų.
Manau, kad alaus, kaip ir vyno, sakė ar vandens someljė yra geri tie, kurie jaučia, skiria bei moka apibūdinti skonių niuansus, taip pat yra sukaupę savotišką skonių biblioteką savo galvose. Kitas nuostabus dalykas, kad someljė mokslai man buvo daug blogų skonio įpročių atsikratymo paskata.  Jei vienu sakiniu, jauti aistrą ir entuziazmą savo sričiai arba ne.

2.Gal galite tumpai papasakoti, kodėl nusprendėte įgyti someljė laipsnį ir koks buvo procesas? Kas buvo sunkiausia egzamino metu ir kaip bei kiek laiko truko pasiruošimas?

Nuolat buvau kviečiama pakalbėti apie mūsų įmonės atstovaujamus tarptautinius alaus prekinius ženklus su barais, restoranais, netgi pravesti degustacinius alaus ir maisto derinimo renginius kelioms dešimtims žmonių. Ir pagalvojau, kad viskas ok, žinau savo brandus, savo derinius, skonius, bet būtų gerai sužinot dar daugiau, turėti sisteminių alaus žinių, pasiklausyti daug metų alų mylinčių žmonių. Pirmą modulį išsilaikiau 2015 rugsėjo mėn, toliau sekė visi kiti 5 etapai, kuriuos finalizavo someljė egzaminas 2016 m. gegužės mėn. Džiaugiuosi, kad vienas kolega alaus someljė papasakojo apie patį egzaminą iš žmogiškosios pusės. Bei turiu prisipažinti, kad taip pat žiūrėjau filmus apie vyno someljė mokslus, kad susidaryčiau nuomonę, kaip korektiškai reikia kalbėti apie gėrimus anglų kalba. Visi žinom, kad britai turi savų niuansų, džiaugiuosi, kad mano egzaminuotojas Alex Barlow labai empatiškas žmogus, ir viskas pavyko puikiai. Sunkiausia egzamino metu visgi didelis kiekis alaus pavyzdžių. Antra dalis, nors alus darosi skonio atžvilgiu intensyvesnis, bet receptoriai nebe tie.. Išėjau iš egzamino laiminga ir su someljė ženkliuku, bet kurį laiką dar reikėjo pagerti vandenuko. Ruošiausi nuolatos ragaudama ką nors naujo. O laikas   –  apie metus.

3.Kaip manote, koks geriausias būdas būtų sumažinti skirtį moterų ir alaus, kaip neva netinkamo/nederančio gėrimo moteriai, perspektyvoje? Ar Jūsų aplinkoje daug alaus mėgėjų moterų?  

Mano aplinka tobula šiuo atžvilgiu, joje labai daug atvirų ir smalsių alaus mėgėjų moterų, anksčiau su draugėm netgi turėjom pirmadienio alaus būrelį. Draugai nepaprastai palaiko ir supranta, kad susitikti, deja, galime tik tose vietose kur yra normalaus alaus. O šeima mielai prisideda prie degustacijų, kombinuojam jas prie lėtų savaitgalio pietų ar vakarienių kartu, ragaujam, ginčijamės, džiaugiamės. Visgi per prievartą stereotipų neišpurtysi. Smagu, kad naujos kartos lietuvės jau gerokai mažiau kaustomos fobijų, o į pažintines degustacijas susirenka apylygiai moterų ir vyrų ☺

4.Ko labiausiai pasigendante craft kultūroje Lietuvoje – ką norėtumėte/siūlytumėte patobulinti ar keisti?

Labiausiai pasigendu alaus kokybės. Dar pasigendu individualių paieškų, dabar visi verda IPA, AIPA ir jau wow, kristi po  kojom? Išskyrus keletą labai gerų nenuvalkiotų receptų deja dauguma craft’erių yra naujos bangos mainstreameriai.

5.Įsimintiniausias alus, kurį ragavote praėjusį mėnesį?

Praėjusį mėnesį lankiausi mano nuomone pačiam puikiausiam ir didžiausiam alaus festivalyje Europoje, kuris vyko Londone, (Camra/ Great British Beer Festival), ir pirmas mano taikinys ten – spėti paraugauti visus, deja, nykstančio tipiško britiško alaus stiliaus pavyzdžius, kalbu apie Mild stilių. Mano nuomone tai ir yra alaus meistrystė, kaip galima tokio lengvo alkoholio tūrio alų (3,0 – 3,6%) padaryti tokiu kompleksišku daugiasluoksnišku, nuostabiai geriamu ir ne tuščiu.

o Liepą visgi tai buvo puikusis Rodenbach Caractère Rouge is Belgijos alaus keliones klodų, kuriuo džiaugiausi pati ir džiuginau savo gimtadienio svečius.

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą

CAPTCHA