Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

4 alaus mitai arba kodėl nebesirenku vynelio (2 dalis)

Categories: Alus,Naujienos

Tęsiu istoriją apie alaus mitus – šįkart apie kartumą. Pirmąją dalį skaitykite čia. 

Skonis yra individualus – laikui bėgant dauguma šią frazę įsisavina kaip vieną iš pamatinių gyvenimo dėsnių, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie maistą, madą, meną, gėrimus, ar kitą sritį. Kiekvieną dieną priimame sprendimus, paremtus savo skoniu, ir mokomės gerbti kitų  pasirinkimus, nemėtyti akmenų ten, kur nereikia, netgi jeigu Jūs nelinkęs į kontraversiškas alternatyvas.

 Pirmoje straipsnio dalyje minėjau, kad alaus kaip vyriško gėrimo suvokimas yra istorinių aplinkybių, marketingo suformuotų kultūrinių įvaizdžių ir, to pasekoje, atsiradusio masinio įsitikinimo, išvada. O štai skonis – jau sudėtingesnis aspektas. Niekam ne paslaptis, kad būdami vaikais dažnai raukomės tam tikrų produktų (svogūnų, pomidorų, pipirų ar kt.), tačiau įgydami daugiau patirties išmokstame vertinti jų skonį ir savybes kaip geras, o kategoriją blogas, neskanus stumtelėjame į sudėtingesnių ir mažiau tradicinių patiekalų skyrių. Kai kuriuos mylėti išmokstame, o kiti taip ir lieka su etikete nevalgomas, nesiartinti. Viena pagrindinių alaus skoninių savybių, kuri atstumia ragautojus – jo kartumas. Keista, kad tie patys vertintojai dažnai skambiai čepsėdami mėgaujasi rūgščiu, sausu vynu ar deginančiu viskio skoniu.

Kodėl kartumas yra automatiškai vertinamas kaip blogas, o štai kitus skonius – saldžius, aštrius, rūgštesnius, mes laikome priimtinais?!

Jokio stebuklo, tik paprasta genetika

Dar mokykloje išgirstame, kad daugelį savo elgesio modelių bei kultūrinių įvaizdžių esame paveldėję iš savo protėvių. Kartaus skonio suvokimas, kaip netinkamo vartoti, irgi nėra išimtis. Genetikos mokslų daktarė N. Garneu pateikia tokį pavyzdį:

Įsivaizduokite pirmuosius žmones, kurių diena susidėdavo iš medžioklės ir maisto rinkimo. Medžiotojas eina mišku ir pamato du uogų krūmus. Nuskina po uogą nuo kiekvieno, paragauja pirmąją, nusišypso – saldu. Tačiau antrojo krūmo derlius kartus ir iš karto išspjaunamas lauk. Medžiotojas nuskina uogas tik nuo pirmojo krūmo. Kodėl?

Mūsų smegenys saldaus skonio signalus priima kaip teigiamus, nes cukrus yra atpažįstamas kaip kalorijos, kurios yra reikalingos išgyvenimui, o štai kartus skonis veikia kaip apsaugos mechanizmas nuo potencialiai  nuodingų medžiagų. Tokie automatiniai signalai priskiriami ne tik šiam skoniui, pavyzdžiui, rūgštumas yra perspėjimas, kad maistas sugedęs. Vis dėlto, besivystant smegenims, išmokstame, kad tam tikri produktai turi atitinkamas savybes, tačiau yra tinkami vartoti. Akivaizdus pavyzdys: retas, kuris raukomės valgydami citriną (nebent turime teatrališką gyslelę), bet kūdikiui tai yra natūralus atsakas, kurio jis nesugeba suvaldyti.

Išvada – mūsų organizmas yra užprogramuotas atstumti karčius dalykus. Vis dėlto, alų vartojame jau suaugę, kai suprantame, kad karčias savybes gėrimui suteikiančios medžiagos gyvybei pavojaus nekelia.

Kartu yra blogai, kai nežinai

Tvirtinti, kad visas alus yra kartus – tas pats, kas sakyti, kad dangus visada žydras. Įsitikinimas dažniausiai ateina iš paprasto nežinojimo – retas vidutinis vartotojas pasakys, kuo vienas alaus stilius skiriasi nuo kito, kas yra apyniai, ar kokių savybių jie suteikia gėrimui. Kadangi pati priklausiau tam būriui, galiu pasidalinti, kad nežinojimas ir užsispyrimas yra pagrindiniai nuobodaus gyvenimo ingredientai – laimei, smalsumas, mano atveju, papildė šią kombinaciją ir savo potyrių enciklopediją papildžiau kitais skoniais ir receptais.

Taip jau yra, kad natūraliai bijome išeiti iš komforto zonos, ir tam padaryti prireikia daugybės valios pastangų. Kuo tai susiję su alumi? Na, tyrimai rodo, kad jeigu inicijavę tam tikrą veiksmą, patiriame neigiamas emocijas, stresą, greičiausiai, to veiksmo daugiau nekartosime. Tad jeigu parduotuvėje nugriebsite pirmą pasitaikiusią skardinę ir Jums nepatiks, kiek iš Jūsų išdrįs paragauti antrą kartą?

Svarstant skonio savybes šioje perspektyvoje, labai tinka paimti brokolio pavyzdį – ši daržovė taip pat turi kartumo ir dažnai daugelio nėra pati mėgstamiausia. Vis dėlto, kadangi žinoma brokolių nauda organizmui, išmokstame juos valgyti. Įsivaizduokite, jeigu kiekvienas pilietis žinotų apie alaus stilius ir jų skonines savybes, kuris pradėtų savo degustacinę kelionę nuo IPA? Ar pasiūlytumėte jos savo alaus nemėgstantiems draugams? Greičiausiai ne.

Taigi nesidomėjimas, nežinojimas ir užsispyrimas jis visas kartus ir man nepatinka, dažnai prisideda prie bendro suvokimo, kodėl alus keičiamas kitais gėrimais, kurie paprastai būtų vertinami kaip irgi siunčiantys perspėjančius signalus organizmui.

Super ragautojai niekada negers alaus

Kas yra super ragautojai? Apytiksliai 25% populiacijos priskiriami super ragautojų kategorijai – t.y. 1 iš 4 Jūsų draugų niekada negalės mėgautis alumi taip, kaip likę 3. Kodėl? Super ragautojai yra individai, kurių skonio receptoriai yra itin išvystyti – įdomu tai, kad šie žmonės yra ypatingai jautrūs karčiam maistui ir gėrimams. Tų pačių brokolių vartojimas jiems yra nesuvokiamas, o alaus galite net nesiūlyti. Paprastai super ragautojus galima sutikti sukantis restoranų versle, tačiau tokiu atveju, jie moka įvertinti kartų skonį ir apgauti savo smegenis.

Perrašykite savo smegenų kodą iš naujo

Kaip pamėgti tam tikrus skonius? Jokios magijos čia nėra – mokymosi ir bandymų keliu. Tyrimai rodo, kad tie, kurie domisi tam tikrų produktų savybėmis, vertinimo subtilybėmis, laikui bėgant pradeda mėgsti skonius, apie kurių vartojimą anksčiau negalėjo nei pagalvoti. O juk ir kiti mūsų sprendimai yra paremti instinktų ir sveiko proto kombinacijomis. Panašiai yra ir su vartojimu – kuo dažniau ragausite, išbandysite naujus skonius ir mokysitės apie juos, tuo labiau išmoksite įvertinti, atskirti, ir, galų gale, mėgti.

Skonio suvokimas yra ir sąmoningumo klausimas. Kaip ir minėjau anksčiau, vaikystėje nemėgstame tam tikrų produktų, o vertinti juos pradedame tik suaugus. Daugelį mūsų pasirinkimų įtakoja ir aplinka – kokį maistą, gėrimus vartoja mūsų tėvai, nežinodami geriau, mes priimame kaip tinkamus ir galimus vartoti savo atveju. Vis dėlto, mokydamiesi ir įgaudami daugiau patirties, palikdami komforto zoną, patys suprantame, kas apeliuoja į mūsų individualų skonį. Savo pačios pavyzdžiu galiu pasakyti, kad užaugus labai tradicinėje šeimoje, kur bulvės ir mėsa buvo įtraukiamos į kiekvienos dienos valgiaraštį, tik palikusi tą aplinką, išmokusi daugiau apie mitybą ir organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus, išbandžiusi daugybę skirtingų alternatyvų, supratau, kad kiti produktai man patinka ir tinka labiau, todėl mano šaldytuve tradicinio meniu užuominų jau daug su žiburiu nerasite.

Alus nėra kartus

Meluoju J Bet kartumas nėra blogai, ypač, kai žinai, iš kokio stiliaus, kiek to kartumo gali tikėtis. Dar geriau, kai suvoki, kad jo skonis gali būti ir kaip deserto, rūgštus, citrusinis, sausas, rūkytas, riešutinis… ir prireiktų daug daugiau būdvardžių visoms alternatyvoms išvardinti, o patyręs ragautojas, be abejonės, mane pralenktų keliomis dešimtimis kartų. Kaip bebūtų, prekybos centro lankytojui, kuris iš tolo aplenkia alaus skyrių ir nuskuba prie rūgščiausių vyno butelių, galbūt bus staigmena, kad mėgstamą skonį gali atrasti ir šiame gėrime. Svarbu nebijoti bandyti – kaip galima tvirtinti, kad visas alus yra kartus, jeigu ragavai jo vieną, du kartus?! Komforto zona gerai trumpam, tačiau kas nori praleisti visą gyvenimą tik su karčiu alumi stiklinėje?!

 Tikrai ne aš 😉 Daugiau eksperimentų ir Jūsų taurėse!

Kitas dalis skaitykite čia:

4 alaus mitai arba kodėl nebesirenku vynelio (1 dalis)

4 alaus mitai arba kodėl nebesirenku vynelio (3 dalis)

Facebook Komentarai

Related Post

Parašykite komentarą