Renginys po:

  • 00 D.
  • 00 VAL.
  • 00 MIN.
  • 00 SEK.
+

4 alaus mitai arba kodėl nebesirenku vynelio (1 dalis)

Categories: Alus,Naujienos

Prieš pradėdama rašyti šį straipsnį pasukau laikrodį atgal – prieš aštuonerius metus išgirdusi žodį alus, būčiau tik susiraukusi ir su pasibjaurėjimu purkštelėjusi ne: alus – tai vyrų gėrimas, ir jokie kartūs Kalnapiliai ar Švyturio ekstros merginai gerti tiesiog nepritinka. Visų pirma, su draugėmis prie alaus bokalo nepaplepėsi (tuometinė mano versija nežinojo, kad alus geriamas ir iš taurių) ir tuo su kitais nepasidalinsi, juk visai nefasonas. Taip, taip, buvo tokie laikai. Ir žinote, ką?! Vynelio amžius vis dar nesibaigė. Nesidalinsiu savo brandos istorija, kaip išaugau iš periodo, kai sprendimus lėmė tai, kaip jie atrodys visuomenės akyse, bet pabandysiu panagrinėti tuos keturis sąmonėje išvešėjusius mitus apie alų:

  • vyriškas gėrimas;
  • greičiausiai šviesus, Kalnapilis arba Švyturio Ekstra;
  • kartus;
  • gerti ne tik, kad negardu, bet ir visai neskoninga.

Mano asmeninis praregėjimas prasidėjo, kai susikroviau savo mantą ir iš provincijos patraukiau į didmiestį, į sostinę, kur alus buvo maukiamas kiekvieno studentiško susibūrimo metu. Tada kikendamos su kursiokėmis ir mes eksperimentavom – buvo savotiškas mūšis, emancipacija, lygybės simbolis, žodžiu, buvom labai jau kietos. Gaila, kad nei patiko, nei skonio įvertinti tada nemokėjome, bet žingsnelis į tą išskirtinai vyrų teritoriją masino.

Vis dėlto, nurijus tuos kelis gurkšnius maištas taip ir pasibaigdavo, kad kitą kartą susirinkdamos prigriebdavom sirupo skonio vynelio ir visus degustacinius nuotykius palikdavome priešingos lyties atstovams. Jeigu būsiu visiškai atvira, pažinojau ir nemažai vaikinų, kurie per prievartą maukdavo alų, kad atrodytų vyriškesni ir nebūtų lochai draugų akyse, nors pavydžiai akimis sekdavo tą tuštėjantį vyno butelį. Nieko nepadarysi, sociumas turi savas taisykles, niekas nenori atsidurti už jo ribų, ypač, kai hormonų audros gali pastūmėti labia neprotingiems poelgiams.

Tačiau šita istorija neprasidėjo Vilniaus bendrabutyje,– norint geriau suprasti, kodėl alus įsikerėjo mūsų sąmonėje, kaip vyriškas gėrimas, reikia atsukti rodyklę ne vienu ir ne dviem dešimtmečiais, bet tūkstantmečiais atgal.

Paradoksalu, bet tūkstančius metų moterys buvo pagrindinės alaus gamintojos ir tiekėjos. 3500 metų prieš mūsų erą šumerų moterys pirmosios pradėjo virti alų bei tarnavo alaus deivei Ninkasi, kuri kaip tikima padovanojo alaus dovaną žmonijai. Vėliau Babilono gyventojos savo papročius perdavė kaimynėms egiptietėms, kurios garbino kitą moterišką dievybę, Tenenit. Taip anksti prasidėjusi tradicija laikėsi tūkstantmečius – vyro pareiga buvo medžioti, aprūpinti namus reikalingomis medžiagomis, o moteris turėjo visa tai paversti į naudingus buityje produktus ir maistą. Tad, kol vyrai ieškojo grobio, moterys virė.

Viduramžiais alus bendrai buvo vertinamas kaip vienas reikšmingiausių maistinių medžiagų šaltinių ir juo mėgavosi visa šeima, įskaitant ir vaikus, kadangi geriamasis vanduo tuo metu dažnai buvo užterštas ir nepatikimas. Ir nors istorija sukasi aplink moters kaip virėjos ir gamintojos įvaizdį, nėra abejonių, kad moterys alumi taip pat mėgavosi. Senovės vikingai savo šaltiniuose teigia, kad ne viena moteris galėdavo išgerti lygiai su vyru, ir to visai nepeikia, atvirkščiai, vikingų visuomenėje moterys daugelyje sričių turėjo tokias pat teises kaip ir vyrai.

Žaidimas galima/negalima dažnai yra paremtas visuomenės taisyklėmis ir šioje vietoje mes galime iškelti banalų klausimą višta ar kiaušinis, bet niekas nepasakys, kodėl būtent vyrai istorijos tėkmėje iškilo kaip dominuojanti lytis užėmusi pagrindines pozicijas beveik visose gyvenimo srityse, išskyrus namų ūkį, nors net ir ten buvo laikomi šeimos galva. Biologija, aplinkybės ar mūsų moterų pasyvumas, įvarė mus į kampą kaip tylias palydoves už kadro – sunku spręsti, tačiau viena yra aišku, – moters vaidmuo nebuvo pagrindinis.

 Taip pat atsitiko ir su alumi – pradėjus naudoti apynius, prailginus alaus galiojimo laiką, ir pasistūmėjus mokslui, vyrai perkėlė alų iš namų ūkių į gamyklas, kur virimu užsiėmė išskirtinai jie patys, o moterys likos namuose… tik be alaus.

O tada ant eiklaus žirgo atdundėjo marketingas – 6 dešimtmetis, kai feminizmo sėklelės buvo giliai sukaltos aukštų kulniukų į juodžemį, nes kiekviena norėjo būti tobula žmona (bent jau taip sakė žurnalai ir reklamos). Kadangi vyrai šimtmečiais gėrė žmonų pagamintą alų, patys virė alų, o riba tarp to, kas vyriška ir moteriška tuomet buvo itin ryški, natūralu, kad priėmę šį gėrimą kaip savo, nenorėjo juo dalintis su moteriškaja puse. Moterys buvo skatinamos gerti tik spalvotus kokteilius su nedaug alkoholio (įvaizdis yra išlikęs iki šių dienų).

Kita aplinkybė, kuri lėmė vyriško gėrimo įsigalėjimą, taip pat iš dallies kilusi dėl lyčių stereotipų – tai alaus poveikis organizmui, o dar konkrečiau, estetinei išvaizdai. Ne paslaptis, kad moters medžiagų apykaita nėra adekvati vyrų metabolizmui, kad mes merginos organizme sulaikome daugiau vandens, ir dėl to nemažai iš mūsų turi problemų norėdamos pasiekti tą tobulą skaičiuką ant svarstyklių. Nors mano asmeninis įsitikinimas yra tas, kad jokie skaičiukai savivertės neprideda, tai gali padaryti tik asmeniniai pasiekimai ir jeigu jie sportiniai ar susiję su sveikata, džiugu. Vis tik, niekam nepaslaptis, kad į mūsų galvas per dešimtmečius įtipeno ta tobula seksuali moteris, kuri tikrai nevaikšto su nuo trijų alaus bokalų išpūstu skrandžiu.

Geriau tada išgerti taurę vyno ar vieną, du kokteilius, kūrių tūris bus mažesnis, bet poveikis gana panašus. Įsigalėjęs mitas, kad alus storina (100 ml alaus dažnai turi 2-3 kartus mažiau kalorijų nei 100 ml vyno), bei iš 60-ųjų į sąmonę įsigraužusi tobula moteris, kuri per pastaruosius metus užkalė dar ir pilvo presą, dažnai lemia mažiau nuodėmingų kokteilių ar vyno pasirinkimą. Būna, girdžiu tokias eilutes: daktarai sako, kad vyno taurė labai sveika arba nuo alaus auga pilvas. Mano knygoje yra tik vienas baubas – nesaikingumas. Nesvarbu, ką Jūs gersite, bet jeigu gėrimus matuosite litrais, o ne mililitrais, o šalimais dar ir aštrius sparnelius kirsite, ant pagirių varysite į keulė rūkė, o paskui raudosite to six pack’o, kuris buvo viso Jūsų gyvenimo prasmė, na tada vienas Dievas Jums tepadeda… Bet čia jau nukrypstame nuo temos.

Taigi alaus vengimas merginoms dar yra ir tų pačių išvaizdos stereotipų paisymo pasekmė. Šių dienų reklamose matome pasportavusį vyruką, maukiantį skardinę po skardinės lyg tai būtų baltyminis kokteilis, bet išmanesni žino, kad tas bičiukas, kurio vyriškumu nė vienas nesudvejotume, alkoholį greičiausiai vartoja tik švenčių proga, nes tokia fizinė forma pasiekiama tik alinamo darbo ir režimo metu. O mes naivuolės įsivaizduojame, kad na jų medžiagų apykaita greitesnė… Garantuoju, praleidus 14 valandų per savaitę sporto salėje ir Jūsų bus panaši.

Būtų labai neteisinga sakyti, kad alų iš moterų atėmė vyrai. Greičiau, tai buvo susiklosčius socialinės aplinkybės, kurios nupiešė labai skirtingus vartojimo profilius lytims taip įstatydama jas į kampą. Ir nors dabar save galima vadinti deviantais tuometinių stereotipų atžvilgiu, moterys, besiveržiančios iš stereotipinių įvaizdžių, pradeda gerti ir mėgautis alumi,  o ar vyrai išsirinks kitą „vyrišką“ gėrimą sunku pasakyti. Tad mielos merginos, alus yra vyrų gėrimas, jeigu mes sakome, kad tai vyrų gėrimas, bet jeigu visos vienu metu pradėtume šaukti, kad alus moterims, viskas apsiverstų. Prisiminkite, kad visas ribas mes nupiešiame sau patys.

Tęsinius skaitykite čia:

4 alaus mitai arba kodėl nebesirenku vynelio (2 dalis)

4 alaus mitai arba kodėl nebesirenku vynelio (3 dalis)

Facebook Komentarai

Related Post

5 Responses to "4 alaus mitai arba kodėl nebesirenku vynelio (1 dalis)"

  1. Asta Posted on 2017-02-20 at 12:32

    Super. Geras linksmas straipsnis. Norisi išgerti alaus 🙂

  2. Atsargiai su alum! Posted on 2017-02-20 at 14:23

    Jei nebijot kad ūsai pradės augt, tai maukit tą alų, merginos. 🙂

    • vidmantas Posted on 2017-02-20 at 17:47

      Kas jums pasakojo apie tai?

      • Atsargiai su alum! Posted on 2017-02-20 at 20:28

        Tai pats mačiau, kaimynė mėgsta alaus patraukt, anksčiau buvo be ūsų, o dabar su. Kažkoks unikalus atvejis, nes alus vyram slopina testosterono gamybą, o kaimyno žmonai ūsai augt pradėjo, bet gal merginom atvikščiai veikia. Dar nesidomėjau rimčiau.

  3. ignieska Posted on 2017-02-20 at 15:00

    Labai aktualus straipsnis, nors šita tema prašytųsi gilesnių įžvalgų. O jei įdomu, kaip vis dėlto tas patriarchatas įsigalėjo, rekomenduoju paskaityti Simone de Beauvoir Antroji lytis. Knyga supažindina su vyrų ir moterų santykių istorija, įvairiomis teorijomis. Moterys šiaip gi nėra ir nebuvo pasyvios, čia dar vienas stereotipas arba, ktaip tariant, pageidavimas iš vyrų pusės 🙂

Parašykite komentarą